„Šiandien Dubline brolis Philipas Mulryne OP buvo pašventintas kunigu Dominikonų ordine. (...) Džiaugiamės šią gražią dieną su broliu Philipu ir jo šeima. Prašome atsiminti brolį Philipą savo maldose, jam žengiant naują žingsnį dominikono gyvenime kaip kunigui“, liepos 8 dieną rašyta Airijos dominikonų interneto portale.
Tačiau ši naujiena toli gražu neliko vien dominikonų portale, šį kartą ją plačiai išplatino britų ir airių spauda. Tokio susidomėjimo, lydimo nuostabos, priežastis yra kunigu tapusio Philipo Mulryne biografija: 1978 metais gimęs dominikonas, būdamas keturiolikos metų amžiaus, buvo pastebėtas garsios Mančesterio United futbolo komandos skauto ir tapo profesionaliu futbolininku. Žaidė šioje ir kitose komandose, 27 kartus žaidė už Šiaurės Airijos rinktinę. Jo gyvenimas buvo panašus daugelio į kitų nemažas algas gaunančių futbolininkų gyvenimą. Todėl kai 2008 metais jis užbaigė sporto profesionalo karjerą ir kitais metais įstojo į Belfasto seminariją, daug kam tai buvo stebinantis ar, kaip pakomentavo vienas jo žaidimo draugas, „šokiruojantis“ sprendimas.
Tačiau Philipas Mulryne čia nesustojo: po teologijos ir filosofijos studijų Airijoje jis atvyko į Romą, į Popiežiškąją airių kolegiją, ir 2012 metais įstojo į dominikonų noviciatą, po kurio laiko duodamas pirmuosius - neturto, skaistumo ir paklusnumo – įžadus, gerokai skirtingus nuo to gyvenimo būdo, kuriuo neretai pasižymi sporto žvaigždės.
Airijos vyskupų interneto portale yra paskelbta homilija, kurią pasakė br. Philipo šventimų dieną arkivyskupas Augustinas di Noia, dominikonas, Tikėjimo Mokymo kongregacijos pareigūnas Romoje.
„Ne tu pasirinkai mane, bet aš pasirinkau tave“. Šie žodžiai išreiškia mūsų tikėjimą, broliai ir seserys, kad šis brolis (dominikonas) – mūsų brolis, jūsų mylimas sūnus ir vaikas – buvo pasirinktas Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo Kunigo, kad viešai skelbtų Jo vardą ir, dėl visos žmonijos, būtų kunigas Bažnyčioje. Nei vienas to negali prisiimti pats, tik pašauktas Dievo, - kalbėjo arkivyskupas Di Noia, pabrėždamas, kad kunigai yra „Eucharistijos įrankiai“. Savo homilijoje ganytojas perfrazavo ir paties šventinamojo gyvenimo patirtį.
Po brandaus apsisprendimo, brangus broli Philipai, - sakė homilijoje arkivyskupas, - parodei pasirengimą priimti tarnystę, kuriai buvai pašauktas. Viską ką turėjai (iki tol), palaikei praradimu. Tačiau tavo, atleto patirtis padėjo tau pasiruošti šiam momentui: tu žinai, ką reiškia sunkiai dirbti ir stengtis, kad pasiektum tikslą, o tikslas dabar yra Kristus. Tu šventinamas į kunigus, kad tarnautum Jam – Mokytojui, Kunigui ir Ganytojui, kad Bažnyčios kūnas būtų Dievo tauta. Tapdamas panašiu į Kristų, Amžinąjį Kunigą, prisidėdamas prie vyskupų kunigystės, būsi pašventintas tikru Naujojo Testamento kunigu, kad skelbtum Evangeliją, ganytum Dievo žmones, švęstum šventąją liturgiją, ypač Viešpaties auką. Panašumas į Kristų yra vidinis savasties perkeitimas.
Homiliją vyskupas naujajam kunigui užbaigė palinkėjimu savais padaryti Pauliaus žodžius iš laiško Filipiečiams, kuriuose apaštalas, panašiai kaip ir pirmame laiške Korintiečiams, pasinaudoja metafora iš sporto pasaulio: „Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“. (Vatikano radijas)
